Kas yra senų monetų patina ir ar ją reikia pašalinti?
Sena varinė ar bronzinė moneta, dešimtis ar net šimtus metų išgulėjusi žemėje, retai išsaugo pirminę metalo spalvą. Jos paviršius palaipsniui keičiasi veikiamas drėgmės, deguonies, mineralų ir dirvožemyje esančių druskų. Taip susidaro patina – natūralus paviršiaus sluoksnis, atsirandantis metalui sąveikaujant su aplinka.
Tačiau patina gali būti labai skirtinga. Kartais ji apsaugo paviršių, pabrėžia monetos senumą ir padeda geriau išryškinti jos reljefą. Kitais atvejais žalsvos apnašos gali būti aktyvios korozijos požymis.
Todėl dirbant su sena moneta svarbiausia laikytis vienos taisyklės:
Pirmiausia įvertinkite monetos paviršiaus būklę ir tik tada spręskite, ar ją reikia valyti.
📷 NUOTRAUKA 1. Sena moneta su gražia natūralia patina:
Stabilios natūralios patinos ant senos varinės monetos pavyzdys.
Ką matome šioje nuotraukoje?
Atkreipkite dėmesį: monetos paviršius neblizga kaip naujas varis. Jis yra sodraus rudo atspalvio, tačiau užrašai, vaizdai ir smulkios reljefo detalės išlieka aiškiai matomi.
Tokio paviršiaus nereikia valyti iki blizgaus metalo vien tam, kad moneta atrodytų „švaresnė“.
Kodėl ant monetų susidaro patina?
Varis ir bronza palaipsniui sąveikauja su aplinka. Monetos paviršiaus būklei įtakos turi drėgmė, deguonis, dirvožemio sudėtis, druskos, temperatūra ir laikas, kurį moneta praleido žemėje.
Todėl dvi vienodos monetos, pamestos maždaug tuo pačiu metu, po šimto metų gali atrodyti visiškai skirtingai.
Vienos monetos paviršius gali pasidengti gražia ruda patina, kitos – žalsva, o trečia gali būti stipriai pažeista korozijos.
📷 NUOTRAUKA 2. Skirtingos patinos rūšys:
Natūrali varinių ir bronzinių monetų patina gali būti labai įvairių atspalvių.
Ką matome šioje nuotraukoje?
Nėra vienos spalvos, kuri būtų laikoma vienintele „teisinga“ patinos spalva.
Ant senų varinių ir bronzinių dirbinių galima aptikti rudų, šokolado spalvos, alyvuogių ir įvairių žalsvų atspalvių.
Todėl monetos būklės negalima vertinti vien pagal jos spalvą.
Daug svarbesnė yra paviršiaus struktūra ir jo stabilumas.
Graži patina ar korozija?
Tai vienas svarbiausių klausimų valant senas monetas.
Tvirta, stabili patina ir aktyvios korozijos produktai – ne tas pats.
Stabilus patinos sluoksnis paprastai tvirtai laikosi ant metalo paviršiaus. Jis nėra purus, netrupa ir nebyra.
Dėmesį reikėtų atkreipti į ryškiai šviesiai žalias arba melsvai žalias, purias vietas, ypač jeigu jos atrodo tarsi milteliai arba po kurio laiko vėl atsiranda laikant monetą.
📷 NUOTRAUKA 3. Patina ir aktyvi korozija:
Kairėje – tvirto ir stabilaus paviršiaus pavyzdys. Dešinėje – purios šviesiai žalios apnašos, į kurias reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.
Kuo jos skiriasi?
Tai puikus pavyzdys, parodantis, kodėl vien pasakymas „ant monetos atsirado žalios apnašos“ dar beveik nieko nepasako apie tikrąją jos būklę.
Kairėje esantis žalsvas paviršius gali būti stabilus.
Dešinėje matomos vietinės purios apnašos. Ant bronzinių dirbinių tokie požymiai gali rodyti vykstantį aktyvų korozijos procesą.
Tokios problemos negalima tiesiog paslėpti ar užpatinuoti. Pirmiausia reikia išsiaiškinti paviršiaus nestabilumo priežastį.
Kodėl nereikėtų kiekvienos monetos nuvalyti iki blizgesio?
Viena dažniausių klaidų – noras visiškai atidengti tikrąją metalo spalvą.
Žmogus pamato nešvarią rudą monetą ir pagalvoja:
„Nuvalysiu ją iki gryno vario – ir ji atrodys gražiai.“
Tačiau rezultatas dažnai būna visiškai priešingas.
Kartu su nešvarumais gali būti pašalintas natūralus monetos paviršiaus sluoksnis, atsirasti įbrėžimų, o sena moneta įgauna nenatūraliai ryškią spalvą.
📷 NUOTRAUKA 4. Tinkamas ir pernelyg intensyvus monetos valymas:
Kairėje – išsaugotas natūralus monetos paviršius. Dešinėje – pernelyg intensyvaus senos monetos valymo pavyzdys.
Kodėl antrasis variantas yra blogesnis?
Ryškus ir blizgantis metalas dar nereiškia, kad moneta buvo išvalyta geriau.
Senam daiktui tokia išvaizda dažnai yra pernelyg agresyvaus valymo rezultatas.
Ypač reikėtų vengti intensyvaus mechaninio poliravimo, nes jis gali išlyginti ir pažeisti smulkias monetos reljefo detales.
Tinkamo valymo tikslas nėra paversti seną monetą nauja.
Kada monetą iš tikrųjų reikia valyti?
Valymas gali būti reikalingas, kai monetos paviršius taip stipriai padengtas žemėmis ir kitais nešvarumais, kad neįmanoma įžiūrėti jos reljefo, arba kai ant paviršiaus yra nestabilių korozijos produktų.
Valyti reikėtų palaipsniui.
Po kiekvieno valymo etapo monetą būtina atidžiai apžiūrėti ir įvertinti, ar verta tęsti.
Kartais po žemės sluoksniu atsiveria puikiai išsilaikęs natūralus monetos paviršius.
Būtent tada labai svarbu mokėti laiku sustoti.
📷 NUOTRAUKA 5. Moneta valymo metu:
Seną monetą reikėtų valyti palaipsniui, nuolat stebint jos paviršiaus būklę.
Į ką čia svarbu atkreipti dėmesį?
Po žemės sluoksniu gali slėptis jau susiformavusi graži natūrali patina.
Jeigu pašalinus nešvarumus ir toliau bus valoma agresyviai, gali būti pradėtas šalinti jau ne purvas, o pats išlikęs monetos paviršiaus sluoksnis.
Todėl senos monetos valymas – ne greičio varžybos.
Ką daryti, jei po valymo atsivėrė ryškus vario paviršius?
Kartais valant monetą neįmanoma išvengti atskirų metalo paviršiaus vietų atidengimo.
Pavyzdžiui, pašalinus nešvarumus arba pažeistus korozijos produktus, po jais gali atsiverti ryškus rausvas varis.
Ant senos monetos tokios vietos gali atrodyti nenatūraliai.
Tam tikrais atvejais paviršiaus spalvą galima vizualiai suvienodinti atliekant kontroliuojamą patinavimą.
📷 NUOTRAUKA 6. Moneta po valymo, prieš patinavimą:
Pašalinus nešvarumus kartais atsiveria ryškios vario vietos, kurios pastebimai skiriasi nuo likusio monetos paviršiaus.
Ką galima padaryti?
Jeigu valymas iš tiesų buvo būtinas, tačiau po jo monetos paviršius tapo pernelyg šviesus arba nevienodos spalvos, galima taikyti dirbtinį patinavimą.
Tačiau labai svarbu suprasti:
Dirbtinis patinavimas nepakeičia išlikusios natūralios patinos.
Todėl geros senos natūralios patinos nereikėtų pirmiausia pašalinti vien tam, kad vėliau būtų galima sukurti naują.
Kaip atkurti monetos paviršiaus spalvą naudojant FunClean priemones?
Varinėms ir bronzinėms monetoms galima taikyti nuoseklų valymą ir patinavimą naudojant FunClean priemones.
Pirmiausia monetos paviršius nuvalomas tik tiek, kiek iš tikrųjų būtina.
Po to kruopščiai pašalinami valymo priemonės likučiai, o moneta gerai išdžiovinama.
Ant tinkamai paruošto paviršiaus naudojama FunClean vario ir bronzos patinavimo priemonė, laikantis konkretaus produkto naudojimo instrukcijos.
Šiame etape ypač svarbu palaipsniui stebėti besikeičiantį paviršiaus atspalvį.
Nereikėtų stengtis iš karto išgauti kuo tamsesnę spalvą.
Geriau sustabdyti procesą gavus natūraliai atrodantį rudą ar kitą tinkamą atspalvį, negu monetą padaryti beveik juodą.
Patinavimo priemonės:
Vario patinavimo priemonė – 280 ml.
Priemonė varinių monetų patinavimui.
📷 NUOTRAUKA 7. Prieš ir po patinavimo naudojant FunClean:
Išvalyto vario paviršiaus išvaizdos pokyčio po kontroliuojamo patinavimo pavyzdys.
Kokio rezultato siekiame?
Tikslas nėra blizgesys ar kuo tamsesnė spalva.
Geras rezultatas – natūraliai atrodantis paviršius, kuriame aiškiai matomas monetos reljefas ir nėra ryškiai išsiskiriančių šviesaus vario vietų.
Patinavimas turėtų išryškinti monetą, o ne paslėpti jos paviršių.
Svarbiausia taisyklė
Dirbdami su sena varine ar bronzine moneta visada paklauskite savęs:
Ką šiuo metu šalinu – nešvarumus ar išlikusį monetos paviršiaus sluoksnį?
Jeigu matote gražią, tvirtą ir stabilią natūralią patiną – pasistenkite ją išsaugoti.
Jeigu monetą būtina valyti – darykite tai palaipsniui.
Jeigu po būtino valymo atsivėrė pernelyg ryškus varis, prireikus paviršių galima atsargiai patinuoti.
O jeigu moneta yra reta arba gali turėti didesnę kolekcinę vertę, bet kokius negrįžtamus valymo ar paviršiaus apdorojimo būdus geriau atidėti, kol moneta bus tiksliai identifikuota ir įvertinta.
Kartais geriausias restauravimo rezultatas pasiekiamas tiesiog laiku sustojus.